- srutinas
- srùtinas, -à adj. (3b) 1. DūnŽ suteptas, išsitepęs srutomis: Srùtinos vilnos J. Parejo purvina, srutinà – baisu veizėti Užv. Kiaulės srùtinos, reikia pakreikti Rs. 2. purvinas, nešvarus: Kur aš būsiu visa srutinà šventą dieną Plut. Kap kiaulė srùtinas i lenda prie stalo [valgyti] Plv. ║ susijęs su nešvarumais: Aš nebijau net ir srùtino darbo Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.